Apie mane

Susipažinkim

Mano vardas Mindaugas, ir aš gyvenu dėl nuotykių. Važiuoju motociklu ne dėl „pliusiukų“ prie žinomų objektų, ne dėl statistikos – o dėl jausmo. Aš organizuodamas moto tripus kuriu gyvenimo nuotykius, kuriuos prisiminsi dar ilgai po to, kai motociklas jau ilsėsis garaže.

Esu jau pravažiavęs per Himalajų kalnus, Peru džiungles, Japonijos Alpes, Andų viršūnes, Pietų Amerikos dykumas. Pasiekiau aukščiausią pasaulyje motorizuotą kalnų perėją – Umling La (5 880 m), atradau Maču Pikču, maudžiausi su vaizdu į Fudži kalną, nakvojau šventyklose, kalnų trobelėse, džiunglių nameliuose, o rytais ramiai žiūrėjau į vandenynus, ežerus, jūras ar kalnus – dar net neišlipęs iš lovos. Ir tai – tik maža dalis ką jau esu patyręs moto tripu metu.

Kiekvienais metais atrandu naujas šalis, naujas kultūras, naujus kvapus, naujus posūkius. Pasaulis per didelis, kad važiuotume tais pačiais keliais. Jau daugiau nei šimtas žmonių išdrįso važiuoti drauge. Ne dėl mados. Ne dėl reklamos. Jie rinkosi žmogų, kuriuo galima pasitikėti. Žmogų, kuris ne tik rodo kelią, bet ir gyvena tuo keliu. Kuris tiki, kad motociklas – durys į pasaulį, į kitą žmogų ir galiausiai – į save.

Per daugiau nei trejus metus susiformavo tikra moto brolija. Žmonės grįžta. Rekomenduoja. Ir dalinasi savo patirtimis ne todėl, kad reikia – o todėl, kad norisi. Todėl, kad tai tikra. Nes tai ne šiaip nuotykis. Tai – gyvenimo nuotykis, kuriame svarbiausia ne tik kur važiuoji, bet su kuo. Jeigu šie žodžiai tavyje suvirpino kažką – galbūt laikas išdrįsti. Ir susitikti ten, kur prasideda nuotykis.

Kas jungiasi į šiuos moto tripus?

Ne kiekvienas žmogus tinka kiekvienam moto tripui – ir tai yra visiškai normalu. Aš neieškau kiekybės ar masės. Man svarbiausia – su kuo esi kelyje. Tai ne turistiniai maršrutai, o tikri gyvenimo nuotykiai. Į šiuos moto tripus jungiasi ne šiaip keliaujantys – o nuotykių ieškotojai, kurie vertina ne tik vaizdus, bet ir pojūčius. Tie, kurie važiuoja ne dėl skaičių, o dėl jausmo. Kurie nori ne dominuoti, o dalintis. Kurie moka pasijuokti iš savęs, sustoti pakelėje arbatai su nepažįstamuoju ar tiesiog pabūti tyloje su vaizdu į kalnus.

Čia vieta tiems, kurie važiuoja saugiai, su pagarba – sau, kitam, keliui. Kurie moka mėgautis kiekvienu kilometru, o ne lenktyniauja dėl galutinio rezultato. Ego čia neturi vietos – jei viską žinai geriau, nori vadovauti ar viską kontroliuoti, greičiausiai mūsų keliai skirsis.

Tai – moto bendruomenė, kurioje svarbiausia bendrystė, o ne lytis ar amžius. Važiuoja ir moterys, ir vyrai su žmonomis, ir visi tie, kurie nori patirti tikrumą, o ne tiesiog pravažiuoti. Tai žmonės, kurie renkasi ne nuvalkiotus objektus, o tikrus potyrius – skonius, kvapus, pokalbius, tylą.